- Japoniškos miško plotai užima 67% jos teritorijos, didžiąja dalimi sudaryti iš kedro ir cipresų, kurie kiekvieną pavasarį sukelia plačiai paplitusių žiedadulkių alergijų.
- Šie pokario metais pasodinti miškai susiduria su aplinkos problemomis dėl apleidimo ir netinkamo valdymo, tai veikia vandens išsaugojimą ir didina nusileidimo riziką.
- Stipriai mažėjanti vidaus miškininkystė, pigesni medienos importai, darbo jėgos trūkumas ir sudėtinga miško nuosavybė dar labiau suintensyvina problemą.
- Inovatyvūs projektai, tokie kaip „Nomura Real Estate Holdings“ „Susijungti su mišku”, siekia atgaivinti ekosistemas, išvalant senus miškus ir sodinant naujus medžius.
- Japonija peržvelgia savo vidaus medieną atsakydama į globalų „Medienos šoką“, kuris gali pakeisti miškininkystės ekonomiką ir sumažinti priklausomybę nuo importo.
- Nauji miško produktų naudojimo būdai ir „mažai žiedadulkių“ medžiai siekia pagerinti ekologines ir urbanistines sąlygas, siūlydami alergijos palengvinimą ir ekonomines galimybes.
- Šios tvarumo pastangos pabrėžia svarbų ryšį tarp miško sveikatos ir žmonių gerovės, skatindamos panašias iniciatyvas kitur.
Japonija, šalis, garsėjanti savo žalumynais, užtikrina, kad neįtikėtini 67% jos teritorijos yra padengti mišku. Tačiau, kai pavasaris atveria savo žiedus, daugelis japonų piliečių dread pollen iš erdvių kedro ir cipresų, žinomų dėl sezonių alergijų sukeltų. Tačiau problema tęsiasi gerokai už čiaudulio ir ašarotų akių. Šie dirbtiniai miškai, kurie buvo pasodinti pokario atstatymo laikotarpiu, dabar kelia didelį aplinkosaugos klausimą dėl apleidimo ir netinkamo valdymo.
Įsivaizduokite kraštovaizdį, kuriame stovi aukšti kedrai ir cipresai, kadaise buvę nacionalinio miškų atkūrimo pasididžiavimu, o dabar stovintys kaip tylūs sargai pamirštam laikotarpiui. Nesuvokiami šie miškai tapo laukiniai ir nesuvaldomi, sukeldami ekologines problemas. Jie nebeteikia savo svarbaus vaidmens vandens išsaugojimui, didindami nuošliaužų riziką ir pablogindami vandens trūkumą.
Degradacija kyla iš vidaus miškininkystės mažėjimo, kurį lemia pigesni importuoti medžio produktai, darbo jėgos trūkumas ir įvairių neaiškių miško nuosavybių po paveldėjimo problemų. Šių klausimų šaknys siekia giliai, sukeldamos nepakankamai išnaudojamus žemės plotus, kurie, jei nebus sprendžiami, gali peraugti iš alerginės nepatogumo į rimtas aplinkos problemas.
Šiame fone atsiranda inovatyvūs sprendimai. Tokios įmonės kaip „Nomura Real Estate Holdings“ imasi ambicingų tvarumo projektų, tokių kaip „Susijungti su mišku“ iniciatyva Okutamoje, Tokijuje – 94% miško. Tai apima senų miškų valymą ir naujų medžių sodinimą, siekiant sukurti savaime išlaikančią ekosistemą. Šiame projekte tvarumas ir urbaninė plėtra susipina, pasitelkiant natūralius išteklius, siekiant užtikrinti ekologinę ir ekonominę gyvybingumą.
Okutama yra mikrokozmosas didesnės problemos ir Nomura įmonės projektas yra tik viena iš plačiau strategijos keisti kraštovaizdį dalių. Kai miško produktai pereina nuo statybinių medžiagų iki įvairiapusių naudojimo, nuo baldų iki esminių aliejų, o netgi kaip nauja sudedamoji dalis maisto ir gėrimų, pradedamas formuotis naujas ekonominis modelis.
Globalus medienos krizė, žinoma kaip „Medienos šokas“, netyčia paskatino Japoniją pergalvoti savo didžiulius, bet nepanaudotus vidaus medienos rezervus. Augant importo kainoms, dabar dėmesys skiriamas šiems vietiniams ištekliams, pasiūlant ne tik sprendimą „Medienos šokui“, bet taip pat potencialiai revoliucionuojant miško ekonomiką.
Be to, pastangos pasodinti „mažai žiedadulkių“ kedrus teikia vilties miestams, kenčiantiems nuo žiedadulkių alergijų, signalizuojančių ateitį, kurioje miškai teikia ne tik ekologines paslaugas, bet ir palengvinti alergijų kamuojamiems miestiečiams.
„Susijungti su mišku“ iniciatyva netgi buvo apdovanota už Natūraliai pagrįstus sprendimus (NbS), gavusi pripažinimą už inovatyvų požiūrį derinant gamtos poreikius su šiuolaikinės visuomenės poreikiais.
Šios iniciatyvos širdyje iliustruojama, kad sprendžiant paprastą miško priežiūros klausimą, turime potencialą regeneruoti ekosistemas, sukurti ekonomines galimybes ir sumažinti miesto aplinkos problemas. Tai modelis, kviečiantis kitas regionus sekti pavyzdžiu, pabrėžiant mintį, jog mūsų miškų sveikata yra glaudžiai susijusi su mūsų pačių gerove. Kai šios iniciatyvos gilėja žemėje, svajonė yra ta, jog jos išsikeroja, restauruodamos miškus visoje šalyje ir puoselėdamos savaime atsinaujinančią harmoniją tarp miesto gyvenimo ir gamtos pasaulio.
Kaip Japonijos miškų atgaivinimas keičia gamtą ir ekonomiką
Japonijos miško krizės supratimas
Japonija yra šalis, žinoma dėl savo žalių kraštovaizdžių, kur net 67% jos teritorijos yra padengta miškais. Tačiau ši vešli žaluma nėra be iššūkių. Iš pradžių atkurtos po Antrojo pasaulinio karo, didžiuliai cedrų ir cipresų plotai dabar kelia reikšmingų ekologinių iššūkių. Nevaldomi miškai prisideda prie didesnių žiedadulkių alergijų ir aplinkosauginių problemų, tokių kaip nusileidimai ir vandens stygius.
Iššūkiai ir priežastys
1. Vidaus miškininkystės mažėjimas:
– Vidaus medienos paklausos ir gamybos sumažėjimą lemia pigesni importuojami mediena.
– Sumažėjusi darbo jėga ir neaiški miško nuosavybė dėl paveldėjimo problemų dar labiau komplikuoja valdymo pastangas.
2. Aplinkos poveikis:
– Neprižiūrimi miškai trukdo efektyviam vandens išsaugojimui.
– Ekologinis disbalansas didina natūrinių katastrofų, tokių kaip nusileidimai, riziką.
Inovatyvūs sprendimai ir pramonės tendencijos
1. Susijungti su mišku iniciatyva:
– Iniaciuota „Nomura Real Estate Holdings“, šis projektas siekia atgaivinti senstančius miškus, sodindamas įvairias, atsparias medžių rūšis.
– Orientuojasi į tvarių ekosistemų kūrimą, tuo pačiu stiprinant miesto atsparumą ir sprendžiant ekologines problemas.
2. Ekonominės galimybės:
– Globalus medienos krizė, žinoma kaip „Medienos šokas“, priverčia Japoniją kreiptis į vidaus medieną, siūlant sprendimą importo iššūkiams ir skatindama naujus ekonominius modelius.
– Įvairiapusis medienos naudojimas, nuo statybų iki inovatyvių produktų, tokių kaip baldai, esminiai aliejai ir net naujos maisto sudedamosios dalys.
3. Mažai žiedadulkių medžių sodinimas:
– Mažai žiedadulkių kedrų rūšių pristatymas galėtų palengvinti miesto alergijų sergančius asmenis ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Įžvalgos ir prognozės
– „Susijungti su mišku“ metodas, pripažintas už tvarias praktikas, iliustruoja Natūraliai pagrįstus sprendimus (NbS), suderindamas ekologinę sveikatą su ekonominiais paskatinimais.
– Šios pastangos galėtų tapti pavyzdžiu kitoms regionams, susiduriantiems su panašiais miškų iššūkiais, užuomina apie globalią tendenciją link tvaraus miškų valdymo.
Privalumų ir trūkumų apžvalga
Privalumai:
– Atgaivina vietines ekosistemas ir stiprina biologinę įvairovę.
– Sumažina priklausomybę nuo užsienio medienos, tokiu būdu stiprindama vietos ekonomiką.
– Teikia sveikatos naudą, sumažinant žiedadulkių išmetimus.
Trūkumai:
– Pirminės išlaidos ir išteklių paskirstymas tokiems projektams gali būti didelės.
– Reikia nuolatinio valdymo ir bendruomenės dalyvavimo, kad projektai liktų veiksmingi.
Greiti patarimai tvariai miškininkystei
– Vietinis įsitraukimas: Įtraukite vietines bendruomenes ir pramonę į miškininkystės projektus, kad užtikrintumėte ilgalaikę sėkmę.
– Politikos parama: Propaguokite vyriausybes politiką, kuri palaiko novatorišką miškininkystės valdymą.
– Informavimo kampanijos: Didinkite visuomenės informuotumą apie tvarios miškininkystės valdymo naudas ir svarbą.
Išvada
Japonijos miškų atgaivinimas nėra tik aplinkosaugos pastanga. Jis jungia ekologinę atkūrimą su ekonominiu atgaivinimu ir visuomenės sveikata. Japoniškai pradedant šį miškų atgaivinimo procesą, gautos pamokos galėtų suteikti vertingiausias įžvalgas pasauliniam miškininkystės valdymui.
Daugiau įžvalgų ir tvarumo pastangų rasite svetainėje Nomura Real Estate Holdings.